Gebėjimas pelnyti pasitikėjimą ir užmegzti ryšį su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią

Esama daug metodų ir priemonių, kuriais naudodamiesi specialistai gali sumažinti vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, juntamą įtampą ir padėti jiems atsipalaiduoti. Tai ir neverbalinė veikla, ir motorinius gebėjimus lavinantys žaidimai, pavyzdžiui, kamuolio perdavimas; kaladėlių dėliojimas; piešimas, pasakų skaitymas ir t. t.. Su labiau linkusiais bendrauti vaikais galima bandyti kalbėtis neutraliomis temomis, pavyzdžiui: apie orą arba transportą, kuriuo vaikas atvyko į susitikimą – abi šios temos tinka „ledams pralaužti“.

„Ledo pralaužimo“ metodas buvo taikomas Jungtinėje Karalystėje vykdytame projekte „Pasirinkimai ir pokyčiai“ (angl.Choice and Change project). Šio projekto, kuriame dalyvavo 12 jaunų asmenų, turinčių intelekto sutrikimų ar proto negalią, tikslas buvo surinkti apie juos socialinę ir demografinę informaciją prieš pirmąją apklausą. Šiam tikslui buvo panaudota komiksų knygelė „Viskas apie mane“ (angl. All About Me). Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Sutrikusio intelekto žmonių fondas“ (angl. Foundation for People with Learning Disabilities) ir organizacija Cafcass, parengė gerus tokių priemonių pavyzdžius.

Tinkama kūno kalba taip pat yra vienas pagrindinių pasitikėjimo kūrimo veiksnių. O neverbalinių signalų ir žodžių prasmės neatitikimas gali sukelti ir stiprinti nepasitikėjimą. Yra daug neverbalinio bendravimo būdų, pavyzdžiui: veido išraiška, gestai, kūno laikysena, lytėjimas. Pasirinkę atvirą laikyseną, atsipalaidavę, nuoširdžiai ir su šypsena sutikdami šiuos vaikus sukursime jaukesnę atmosferą, kurioje jie pasijus geriau. Kai kurie vaikai dažnai mėgsta žaisti atsisėdę ant grindų, todėl specialistams patartina prisijungti prie jų, įsitaisius šalia.

Surinkti faktai rodo, kad vaikai geriausiai bendrauja su žmonėmis, su kuriais juos sieja šilti ryšiai. Būtent todėl svarbu užtikrinti, kad specialistai išsiugdytų veiksmingus bendravimo gebėjimus, nes kitaip nepavyks tinkamai bendrauti. Vienas iš būdų pagerinti klausymosi gebėjimus – „aktyvus klausymasis“, tai yra reagavimas į vaiko žodžius, apibendrinant ir pakartojant jam, ką, Jūsų nuomone, jis norėjo pasakyti. Toks aktyvus klausymasis suteiktų vaikui galimybę Jus pataisyti, jei blogai jį supratote.

Dirbant pagal šį mozaikos metodą (angl. Mosaic approach) vaikai tampa „savo gyvenimo ekspertais“. Kalbant, vaikštant, dirbant kartu, apibendrinant ir pakartojant jų žodžius galima susipažinti su vaikų įžvalgomis ir mintimis.

Anitos Franklin (Anita Franklin) ir Patricijos Sloper (Patricia Sloper) nuomone, darbui ir (arba) neverbaliniam bendravimui su jaunais sutrikusio intelekto asmenimis reikia skirti daug laiko; ryšiui užmegzti ir stiprinti tikrai nepakanka vieno susitikimo. Būtent todėl svarbu, kad specialistai palaikytų jau užmegztą ryšį su vaiku netgi ir nebūdami šalia. Vaikui galima duoti specialistą primenantį mažmožį, pavyzdžiui, nuotrauką, arba palikti kontaktinius duomenis. Šį metodą dažnai naudoja būsimieji įtėviai (angl. adoptive parents), iki perduodant vaiką nuolatinei jų globai. Panašiai daroma Vengrijoje įgyvendinant „gyvenimo plūduro“ (angl. ‘life-buoy’) programą, kurią parengė Vaiko apsaugos centro psichologė, bendradarbiaujant su policija ir Baranya‘os apskrities Pirminės sveikatos priežiūros centru. Pagal šią programą tėvų buvo prašoma įteikti vaikui jo mėgstamą žaislą, nuotrauką arba kontaktinius duomenis, tuo siekiant sumažinti traumuojantį poveikį, kurį paprastai sukelia vaiko atskyrimas nuo šeimos:

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje socialiniai darbuotojai, kuriems teko padėti seksualinio išnaudojimo auka tapusiai nepilnametei, turinčiai intelekto sutrikimų, davė jai savo mobiliojo telefono numerį, kad ji galėtų kada panorėjusi su jais susisiekti ir pasikalbėti. Be to, jie parengė grafiką, kad mergaitė galėtų skaičiuoti dienas iki kito susitikimo.

http://www.bbc.co.uk/news/uk-england-cambridgeshire-25659042