Įvadas
Ši internetui pritaikyta mokomoji medžiaga buvo parengta kaip Europos Komisijos Teisingumo generalinio direktorato finansuojamo Projektas„Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą“ dalis. Teisė į teisingą teismą yra žmogaus teisė tinkamai pasinaudoti teisingumo sistema, įskaitant dalyvavimą teisingame bylos nagrinėjime nepatiriant diskriminacijos ir teisę į tinkamas teisių gynimo priemones. Ši teisė pernelyg dažnai nesuteikiama vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalią, be to, kaip parodė mūsų atlikti tyrimai), asmenims, atsidūrusiems šių grupių sankirtoje, tai yra vaikams, turintiems psichikos sveikatos problemų (dažnai vadinamų „psichosocialine negalia“) arba mokymosi sunkumų (dažnai vadinamų „intelekto sutrikimais“). Šiame projekte terminas „psichikos sveikatos sutrikimai ar negalia“ vartojamas apibūdinti asmenims, turintiems psichosocialinę negalią, intelekto sutrikimų ar proto negalią ir (kad neliktų jokių abejonių) autizmą.
Jei šiems vaikams nebus užtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti teisingumo sistema, jie negalės pateikti skundų dėl netinkamo elgesio ir dalyvauti procesuose, lemiančiuose, kaip ir kur jie gyvens ir mokysis. Be to, nepakankama galimybė pasinaudoti teisingu teismu reiškia, kad daug šių vaikų laikys teisminį procesą baimės, atskirties ir sukrėtimo šaltiniu.
Atitinkamuose žmogaus teisių dokumentuose nuolat pabrėžiama, kaip svarbu organizuoti mokymus apie vaikų ir asmenų turinčių negalią galimybes pasinaudoti teise į teisingą teismą. Vis dėlto mokymai apie žmogaus teises, susiję su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, paprastai nėra įtraukiami į bendruosius mokymus, skirtus pagrindiniams teisingumo sistemos specialistams. Tad tikimės, kad šis internetui pritaikytos edukacinės ir mokomosios medžiagos rinkinys pateisins autorių siekius, padės pasiekti užsibrėžtą tikslą, susisteminti mintis ir išteklius, jog būtų bent iš dalies užpildyta minėta spraga.
Ši medžiaga negali atstoti praktinių mokymų ir (pati savaime) suteikti oficialios akreditacijos ar kvalifikacijos. Vis dėlto ji sukurta siekiant padėti pedagogams (įskaitant universitetuose dirbančius mokslininkus) ir specialistams, organizuojantiems mokymus įvairių su teisingumo sistema susijusių profesijų atstovams, įtraukti šiuos klausimus į esamus ar naujai rengiamus mokymo kursus. Minėta medžiaga pateikiama tokia kalba, kuri suprantama ir skirtingos kvalifikacijos specialistams, ir žmonėms, kurie minėtais klausimais domisi dėl asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad augina vaiką, turintį psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią. Būtent todėl tikimės, kad ši medžiaga padės savarankiškai besimokantiems asmenims ir prisidės prie informuotumo didinimo; be to, užtikrins tolesnę profesinio ir akademinio mokymo plėtrą.
Šios mokomosios medžiagos dėmesio centre – vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimas teismo procese vietiniu lygmeniu. Bet joje nekalbama apie poteisminio proceso aspektus. Autoriai detaliai nenagrinėjo ir galimybių siekti žalos atlyginimo ar užsiimti asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisių atstovavimu ES, Europos Tarybos ir JT lygmenimis, nors bibliografijoje ir pateikiamos nuorodos į atitinkamus šaltinius.
Mokomosios medžiagos turinys
1-oje (tai yra šioje) dalyje pristatoma mokomoji medžiaga ir pateikiamas teorinis įvadas. Be to, supažindinama su projekto, kurio metu buvo parengta ši medžiaga, eiga ir pateikiama informacija apie jo tikslus ir apimtį.
2-oje dalyje pristatomos devynios sąvokos, kuriomis remiasi žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris į vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teise į teisingą teismą. Siekiant užtikrinti šiems vaikams tinkamas galimybes veiksmingai naudotis minėta teise savo šalyje, būtina su pagrindinėmis sąvokomis supažindinti visus specialistus, dirbančius su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią.
3-oje dalyje nagrinėjami gebėjimai, kuriuos turi įgyti pagrindiniai šioje srityje dirbantys specialistai, kad įgyvendintų vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisę į teisingą teismą. Jeigu įmanoma, šie gebėjimai iliustruojami pavyzdžiais iš nusistovėjusios praktikos. Gerosios praktikos pavyzdžiai visų pirma remiasi dešimties šalių, kurios dalyvavo šiame projekte, taip pat kitų šalių, su kurių praktika tyrėjai yra susipažinę, patirtimi. Manoma, kad šie gebėjimai svarbūs visiems specialistams, kurie savo darbe susiduria su vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimu teismo procesuose, nepriklausomai nuo atstovaujamų sričių ar išsilavinimo. Vis dėlto kai kurių gebėjimų ugdymui būtina skirti ypatingą dėmesį – tik taip minėtus gebėjimus bus galima pritaikyti konkrečios specialistų, kuriems bus naudojama ši mokomoji medžiaga, grupės poreikiams. Pavyzdžiui, tikėtina, kad socialiniai darbuotojai jau ir taip pasižymi puikiais bendravimo su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, gebėjimais, nes su jais dirba, tačiau tokių mokymų gali prireikti teisininkams, kad jų bendravimas su šiais vaikais kaip klientais būtų veiksmingesnis.
4-oje dalyje pateikiama įvairių kriterijų ir aplinkybių, svarbių rengiant mokymus apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisę į teisingą teismą, pavyzdžių.
5-oje dalyje pristatomas mokymo programos apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisę į teisingą teismą, pavyzdys. Kaip ir visa mokomoji medžiaga, ši programa buvo parengta siekiant paremti įvairių profesijų atstovų (kurių dauguma neturi teisinių žinių) mokymus. Kaip ir visa ši mokomoji medžiaga, minėta programa neturėtų būti laikoma savarankišku mokymo vadovu; ją reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į tikslinę specialistų grupę ir atitinkamą šalies kontekstą.
6-oje dalyje pateikiamas bibliografijos sąrašas su nuorodomis. Manoma, kad šis nuorodų rinkinys, apimantis šaltinius ir išteklius iš viso pasaulio, galėtų būti naudingas remiant mokymo iniciatyvas šioje srityje.
Tikslai
Ši mokomoji medžiaga buvo parengta siekiant lengvinti ir remti:
- tarpdisciplininius teisingumo sistemoje dirbančių pagrindinių specialistų, galinčių susidurti su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, mokymus;
- įtraukimą į universitetų ir kitų akademinių kursų programas tokių dalykų kaip teisė, žmogaus teisės, su negalia ir vaikais susiję tyrimai, kurie tiesiogiai liečia vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą teisminiuose procesuose;
taip pat:
- parengimą mokymo priemonių, kurios padėtų asmenims, aktyviai besidominantiems šiais klausimais (pvz., tėvams, auginantiems vaikus, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią), geriau suprasti žmogaus teises ir didintų bendrą jų informuotumą.
Projektas
Projektas „Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą“, (angl. Access to Justice for Children with Mental Disabilities), kuriame dalyvavo dešimt ES valstybių, buvo įgyvendinamas nuo 2013 m. gegužės iki 2015 m. balandžio. Projektą iš dalies finansavo Europos Komisijos Teisingumo generalinis direktoratas; projektui vadovavo Budapešte (Vengrija) įsikūręs Psichikos negalios atstovavimo centres (angl. Mental Disability Advocacy Center) bendradarbiaudamas su tyrimo partneriais iš kitų devynių šalių.
Projekto veikla buvo vykdoma pagal šias keturias darbo kryptis:
- 1-oji projekto darbo kryptis (angl. Workstream 1) – duomenų rinkimas;
- 2-oji projekto darbo kryptis (Workstream 2) – žmogaus teisių standartai;
- 3-ioji projekto darbo kryptis (Workstream 3) – mokomoji medžiaga;
- 4-oji projekto darbo kryptis (Workstream 4) – teisių gynimas ir informuotumo didinimas.
Ši internetui pritaikyta edukacinė ir mokomoji medžiaga parengta kaip su mokymais susijęs projekto darbas, kuris buvo atliktas Workstream 3 dalyje. Ji taip pat remiamasi darbu, kuris buvo padarytas kitose projekto dalyse (ypač Workstream 2).
Su mokymais susijusi projekto veikla
Šią projekto dalį koordinavo Jungtinės Karalystės Lydso universiteto Negalios studijų centro (angl. Centre for Disability Studies, University of Leeds) ir Golvėjaus Nacionalinio Airijos universiteto Negalios teisės ir politikos centro (angl. Centre for Disability Law and Policy, National University of Ireland, Galway) tyrėjai.
Įgyvendinant projektą tyrimo partneriai iš dešimties jame dalyvavusių šalių turėjo pateikti informaciją apie teisingumo sistemoje dirbantiems pagrindiniams specialistams prieinamus mokymus, skirtus ugdyti gebėjimus bendrauti su teisminiuose procesuose dalyvaujančiais vaikais, taip pat suaugusiaisiais ir vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, ir jiems padėti. Iš šalių pateiktų ataskaitų paaiškėjo, kiek tokio pobūdžio mokymų yra privalomi, o kiek – laisvai pasirenkami. Be to, jose buvo aprašyti mokymų turinio ir organizavimo gerosios praktikos pavyzdžiai. Siekiant praturtinti šią mokomąją medžiagą į ją buvo įtraukti konkretūs šalių ataskaitose pateikti pavyzdžiai. Taip pat kitų šalių patirtis.
Mokomosios medžiagos turinį parengė Lydso universiteto Negalios studijų centro ir Golvėjaus Nacionalinio Airijos universiteto Negalios teisės ir politikos centro tyrėjai. Už techninę dalį buvo atsakinga „Digitronix“ kompanija. Į galutinę projekto medžiagą kiek įmanoma įtrauktos projekto ekspertų grupės narių pastabos ir pasiūlymai.
Pagrindiniai specialistai
Įvairių šalių teisingumo sistemoje su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dirba skirtingi pareigūnai. Vis dėlto dažniausiai už šiuos vaikus atsakingi toliau išvardytų profesijų atstovai:
- teisėjai;
- tarpininkai;
- proceso šalims atstovaujantys teisininkai;
- socialiniai darbuotojai;
- policijos pareigūnai;
- pareigūnai, teikiantys paramą aukoms;
- teismo medicinos ekspertai;
- ikiteisminiame tyrime dalyvaujantys specialistai;
- psichologai;
- mokytojai.
Tyrimo partneriai
Bulgarija
Globali iniciatyva psichiatrijoje, Bulgarija (angl. Global Initiative on Psychiatry)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Valentina Hristakeva, direktorė
Tyrėjos: Antoaneta Mateeva, Marieta Dimitrova, konsultantė teisės klausimais, ir Velina Todorova
Čekijos Respublika
LIGA – Žmogaus teisių lyga (ček. Liga lidských práv)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja: Anna Hofschneiderová, teisininkė
Vengrija
Psichikos negalios atstovavimo centras (angl. Mental Disability Advocacy Center)
Projekto vadovė – Katherine Morley
Projekto asistentė ir tyrėja – Anna Zeller
Tyrėja – Judit Zeller, Pécso universiteto vyr. dėstytoja ir KPKFP NPM (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį fakultatyvinis protokolas, nacionalinis prevencijos mechanizmas) Pagrindinių žmogaus teisių komisaro biuro juristė
Airija
Golvėjaus Nacionalinis Airijos universitetas (angl. National University of Ireland – Galway)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Eilionóir Flynn, Negalios teisės ir politikos centro direktoriaus pavaduotoja ir Aukštosios teisės mokyklos vyr. dėstytoja
Tyrėja – Jennifer Kline, jaunesnioji mokslinė bendradarbė
Latvija
Negalios atstovavimo centras ir teisės mokykla „ZELDA“
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Ieva Leimane-Veldmeijere, direktorė
Tyrėjos: Annija Mazapša, teisininkė tyrėja ir Santa Skirmante, teisininkė tyrėja
Lietuva
Mental Health Perspectives (Psichikos sveikatos perspektyvos)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Ugnė Grigaitė, projektų vadovė, ekspertė
Rumunija
Juridinių išteklių centras (rum. Centrul de Resurse Juridice)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Georgiana Pascu, programos „Negalios teisių atstovavimas“ (angl. “Advocate for Dignity”) vadybininkė
Tyrėjai: Daniela Ududec, ekspertė; Silvia Tabusca, ekspertė; Valerian Stan, ekspertas ir CRJ direktorių valdybos narys
Slovėnija
Liublianos universitetas (slov. Univerza v Ljubljani)
Nacionalinė koordinatorė ir tyrėja – Mojca Urek, profesoriaus asistentė
Tyrėja – Andrea Rafaelič, asistentė
Ispanija
Madrido Karlo III universitetas (isp. Universidad Carlos III de Madrid)
Nacionalinis koordinatorius ir tyrėjas – Ignacio Campoy Cervera, teisės profesorius
Tyrėjos: Patricia Cuenca Gómez, asistentė; Silvina Ribotta, teisės filosofijos katedros asistentė, Pagrindinių žmogaus teisių magistro studijų programos direktorės pavaduotoja
Jungtinė Karalystė
Nacionalinė kordinatorė ir tyrėja – Anna Lawson, teisės profesorė ir Negalios studijų centro direktorė
Tyrėjai: Rebecca Parry, teisės dėstytoja; Andrea Hollomotz, lektorė, besispecializuojanti socialinių tyrimų metodikos, neįgalumo ir nukrypimo nuo normos srityje; Neil Crowther, nepriklausomas tyrimų konsultantas.