Gebėjimas bendrauti ir lengvinti bendravimą su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią

Anglijos ir Velso teisėjų kolegijos (angl. Judicial College for England and Wales) (2012) nuomone, „veiksmingas bendravimas teisinio proceso metu yra visa ko pagrindas. Labai svarbu užtikrinti, kad „teisingumas būtų ne tik vykdomas, bet ir matomas“. (vert. vertimas) Lygios galimybės pasinaudoti teise į teisingą teismą nebus užtikrintos, jeigu nebus imtasi veiksmų šalinti kliūtis veiksmingam bendravimui.

Sėkmingam specialistų bendravimui ar bendravimo lengvinimui su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, kartais prireikia specifinių sąlygų pritaikymo ar paramos. Vis dėlto nustatytos pagrindinės bendravimo taisyklės teisingumo sistemos prieinamumui didinti. Semiantis gerosios praktikos patirties gali praversti nepriklausomos organizacijos „Rethink and the Prison Reform Trust“ (2013)  siūlomi patarimai. Nors ši medžiaga pritaikyta suaugusiems atsakovams, turintiems intelekto sutrikimų arba psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią ir dalyvaujantiems teismo procese, toliau išvardyti patarimai gali būti naudingi ir bendraujant su vaikais, atsidūrusiais teisėsaugos akiratyje:

„Kaip padėti vaikui bendrauti teismo proceso metu ir jį suprasti

• Kreipkitės į atsakovą (-ę) vardu ir prieš pradėdami su juo (ja) kalbėtis įsitikinkite, kad jis (ji) Jūsų klausosi.
• Paprastai trumpais sakiniais paaiškinkite, kas vyks kiekvieno teismo proceso etapo metu.
• Vadovaukitės bendra taisykle – vienu sakiniu praneškite tik po vieną žinią.
• Neklausinėkite: „Ar supranti?“, nes atsakymas „taip“ nebūtinai reiškia, kad asmuo tikrai suprato esmę. Geriau paprašykite, kad atsakovas (-ė) pats (-i) pasakytų, ką suprato.
• Venkite profesinio žargono ir techninių ar teisinių terminų. Jeigu to neįmanoma padaryti, paaiškinkite terminų prasmę ir patikrinkite, ar atsakovas (-ė) juos suprato.
• Leiskite atsakovui (-ei) ilgiau pamąstyti, kad jis (ji) galėtų apgalvoti gautą informaciją ir prieš atsakydamas (-a) apsvarstyti savo žodžius.
• Pasisiūlykite padėti skaitant ir stengiantis suprasti teisme skaitomus dokumentus. Gebėjimas perskaityti dokumentą dar nereiškia, kad atsakovas (-ė) išties supranta jo turinį. Tad jums gali tekti jį paaiškinti.
• Jeigu atsakovas (-ė) nesugeba gerai rašyti, Jums gal tekti padėti jam (jai) pasižymėti pastabas teismo proceso metu. Pavyzdžiui, atsakovas(-ė) gali sugebėti sekti teismo procesą arba užsirašyti pastabas, tačiau neįstengti atlikti abiejų šių veiklų vienu metu.
• Pasistenkite, kad atsakovas (-ė) sėdėtų šalia savo advokato, globėjų arba šeimos nario. Tai galėtų sumažinti atsakovo (-ės) stresą dėl atsidūrimo teisme ir paskatinti dalyvavimą teismo procese.
• Įsitikinkite, kad teismo dokumentai pateikti atsakovui (-ei) prieinama forma, pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba (angl. Easy-read).
• Įsitikinkite, kad atsakovas (-ė) aiškiai girdi, kas sakoma proceso metu.
• Atsakovs (-ė), turinti bendravimo ir supratimo sutrikimų, gali greičiau pavargti, todėl jam (jai) gali prireikti papildomų pertraukų.“

Nagrinėdama vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, padėtį Mary Dickins pabrėžia, kad ir vaikai, turintys sunkių kompleksinių sutrikimų, gali veiksmingai dalyvauti teismo procese, jeigu specialistai kiekvienu atveju parenka tinkamą būdą išklausyti vaiką. Taigi specialistams svarbu išsiugdyti šiuos gebėjimus: susitaikyti su tylos akimirkomis; vaikui baigus kalbėti, apibendrinti, kas buvo pasakyta, ir glaustai pakartoti informaciją; atsisakyti nuostatos, kad visada reikia rasti atsakymą ar sprendimą; pripažinti vaiko išreikštus jausmus ir priimti juos kaip teisėtus. Jungtinės Karalystės labdaros organizacija „Vaikų draugija“ (angl. Children’s Society) kartu su Birmingamo miesto taryba ir nevyriausybine organizacija „Žmonių su negalia įtraukties bendruomenės ugdymas“ (angl. Disability Inclusion Community Education, DICE) parengė dar vieną priemonių rinkinį Toolkit, kuriame aprašomi specialistams būtini gebėjimai, padedantys įgalinti neįgalius vaikus ir sudaryti tinkamas galimybes jų dalyvavimui. Visą Jungtinę Karalystę apėmęs tyrimas, kuris buvo atliekamas projekto „Pasirinkimas ir pokytis“ metu, atskleidė, kad komunikavimą lengvina įvairūs vaikui tinkamo bendravimo būdai, įskaitant verbalinį, rodymą akimis, gestus, judesį plaštaka ar ranka arba veido išraišką. Šio tyrimo metu buvo parengta „Kalbančių kilimėlių“ (angl. Talking Mats™) serija, paremta specialia mokomąja priemone – „Boardmaker™“ simbolių sistema. Naudojama kartu su kitomis komunikavimo priemonėmis ji padeda dalyviui pasirinkti pageidaujamus bendravimo būdus jų neprimesdama. Pateikiame „Talking Mats™“ pavyzdžių:

Atliekant tyrimą policijos pareigūnams reikėtų turėti galvoje įvairius bendravimo sunkumus, kurių gali kilti dirbant su vaikais, turinčiais intelekto ir pažinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai turėtų rūpestingai parinkti žodžius apklausdami nusikaltimu įtariamus vaikus, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, ir įsitikinti, kad šie vaikai tikrai supranta savo teises ir jiems pateiktų kaltinimų esmę. Bulgarijoje, Perniko mieste, veikianti nevyriausybinė organizacija – asociacija „Puls“ organizavo mokymus, kurių metu buvo ugdomi policijos pareigūnų gebėjimai atpažinti smurto prieš vaikus atvejus ir atskirti auką nuo nusikaltėlio. http://pulsfoundation.org/en/training/

Čekijos Respublikoje policijos pareigūnams rengiami privalomieji mokymai, aprašyti pratybų rinkinyje. Šioje priemonėje (kuri nėra prieinama viešam naudojimui) pateikti patarimai, kaip pranešti vaikui apie jo teises ir kaip vykdyti apklausą atsižvelgiant į vaiko amžių. Vengrijos viešojo administravimo ir teisingumo ministerija kartu su Vengrijos sutrikusio intelekto asmenų asociacija (angl. Hungarian Association for Persons with Intellectual Disabilities) parengė informuotumo didinimo mokomąją programą policijos pareigūnams, kurios tikslai: http://www.efoesz.hu/index.php?m=text&id=137

• plėsti policijos pareigūnų žinias apie bendravimo su asmenimis, turinčiais intelekto sutrikimų, ypatumus;
• apibrėžti policijos atsakomybę bendraujant su asmenimis, turinčiais intelekto sutrikimų, teismo proceso metu;
• gerinti policijos pareigūnų žinias apie lygias teises, susidūrus su suaugusiaisiais ir vaikais, turinčiais negalią ir dalyvaujančiais teismo procese kaip smurto aukos ar pažeidėjai.

Visos baudžiamosios bylos eigos metu policijos pareigūnai taip pat turi padėti pažeidžiamiems nukentėjusiesiems skirdami deramą dėmesį tinkamai paramai ir užtikrindami, kad šie vaikai būtų pakankamai apsaugoti nuo tolesnio įtariamojo (-sios) smurtavimo viso teismo proceso metu. Airijos policijos (air. Garda Síochána) pareigūnams skirta dviejų metų mokomoji programs, kurios eigoje ugdomi policijos pareigūnų gebėjimai atlikti nukentėjusių vaikų ir aukų, turinčių intelekto sutrikimų, apklausą. Pirmaisiais mokomosios programos metais pagrindinis dėmesys skiriamas teoriniams dalykams, o antraisiais – ugdomi praktiniai dalyvių gebėjimai apklausti vaikus ir suaugusiuosius, turinčius intelekto sutrikimų. Į šią programą įtraukti vaidmenų žaidimai ir savanorių, turinčių intelekto sutrikimų, apklausos.

Kai kuriais atvejais siekiant veiksmingo bendravimo ir vaikui, turinčiam psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, ir teisingumo sistemai gali būti naudingos tarpininko paslaugos. Anglijoje ir Velse tarpininkas dalyvauja tais atvejais, kai liudytojui sunku suprasti policijos pareigūno ar teisininko klausimus, o policijos pareigūnui ar teisininkui – liudytojo atsakymus. Taigi tarpininkas yra asmuo, galintis padėti neįgaliam nukentėjusiajam ar liudytojui išreikšti savo nuomonę, suprasti užduodamus klausimus ir užtikrinantis, kad jo atsakymai taip pat būtų suprasti. Kaip minėta, jis padeda liudytojui suprasti ir atsakyti į policijos pareigūno ar teisininko teisme pateikiamus klausimus. Pavyzdžiui, tarpininkas gali padėti liudytojui duoti parodymus policijai.

Vaiko apklausos veiksmingumas priklauso ir nuo apklausos vietos. Kai kuriems vaikams labiau tinka ramesnė aplinka, kur galima patogiai atsisėsti atsižvelgiant į kultūriškai priimtinus standartus. Antra vertus, kitiems vaikams gali būti priimtiniau bendrauti kartu vaikščiojant, žaidžiant ar užsiimant bendra darbine veikla.

Bulgarijoje įgyvendinamas „mėlynojo kambario“ modelis (angl. blue rooms model). Tai speciali į dvi dalis padalinta patalpa, atskirta vienpusiu veidrodžiu. Vaikams suteikiama galimybė dalyvauti apklausoje arba teikti parodymus atskirai nuo kitų teismo proceso dalyvių. Tokiu būdu vaikas patiria daugiau saugumo ir yra mažiau traumuojamas.

Kai kurie pagrindiniai teisės specialistams (įskaitant ir teisėjus) būtini gebėjimai dirbant su vaikais ir jaunuoliais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų arba negalią, yra siejami su teisnumo arba veiksnumo nustatymu, atitinkamai informuojant advokatą apie priimtą sprendimą; taip pat išsiaiškinimu, ar vaikas gali veiksmingai dalyvauti teismo procese; sprendimu apie vaiko gebėjimą priimti motyvuotus sprendimus dėl sutikimo.

Pirminė teisės specialistų pareiga – išnagrinėti visus įmanomus būdus siekiant užtikrinti teisę į teisingą teismą, visų pirma nustatant vaiko galias ir stengiantis jomis remtis, užuot laikius išeities tašku įsivaizduojamus jo trūkumus. Anglijos ir Velso Karūnos prokuratūros tarnyba nustatė svarbius ir naudingus principus, siekiant šių tikslų: http://www.cps.gov.uk/publications/prosecution/mental_health.html

• nedaryti prielaidos, kad asmuo, turintis psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią bei intelekto sutrikimų, negali pats priimti sprendimų vien dėl savo sveikatos būklės ypatybių;
• kiek įmanoma padėti žmonėms patiems priimti sprendimus, nelaukiant, kol bus padaryta išvada apie jų neveiksnumą. Tokia pagalba gali būti teikiama naudojant įvairius komunikavimo būdus, tokius kaip paveikslėliai ar simboliai, ir teikiant įvairaus pobūdžio informaciją, pavyzdžiui: magnetofono įrašus ar leidinius lengvai suprantama kalba (angl. easy-to-read). Kai kuriais atvejais gali praversti nepriklausomo atstovo, suprantančio asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, ypatybes, pagalba;
• prokurorai turėtų žinoti, kad nors liudytojas, turintis intelekto sutrikimų ir psichosocialinę negalią, tam tikru metu gali būti neveiksnus, jis taip pat gali įgyti teisinį veiksnumą, jeigu jam bus suteikta tinkama pagalba.“

Mokymai apie vaikų, taip pat ir turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą teismo procese, organizuojami įvairiose šalyse. Vis dėlto neaišku, ar rengiant šiuos mokymus nuosekliai vadovaujamasi įsipareigojimu gerinti vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, lygias galimybes pasinaudoti teise į teisingą teismą.

Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ (Lietuva) NGO Children Support Centre rengia įvadinius mokymus „Teisinės vaikų apklausos: įvadiniai mokymai“ ir įgyvendina tęstinę profesinio tobulėjimo programą, kurią patvirtino Lietuvos „Teisėjų taryba“ ir kuri skirta visiems teisėjams. Joje nagrinėjami:

• psichologiniai vaiko dalyvavimo teisinėse procedūrose aspektai;
• įvairūs veiksmingos vaiko apklausos aspektai;
• vaiko paruošimas teisinei procedūrai ir apklausoms;
• vaiko apklausos parodymų patikimumas;
• bendravimo su asmenimis, turinčiais įvairią negalią, ypatumai;
• nepilnamečio, kuris yra nukentėjęs asmuo, liudytojas arba įtariamasis, apklausa ikiteisminio tyrimo metu.

Bulgarijos nevyriausybinė organizacija organizuoja įvadinius mokymus teisėjams apie vaiko dalyvavimą teisinėse procedūrose, įskaitant psichologinį vaiko statuso ir parodymų patikimumo aspektus. Be to, Latvijoje rengiamos mokomosios programos teisėjams, prokurorams ir advokatams apie vaiko teisių apsaugą. Jas įgyvendinant ugdomi bendravimo su vaiku-liudytoju gebėjimai, įtraukiant į mokymus ir parodymams įtakos turinčius aspektus. Tai gali būti, pavyzdžiui: suvokimo ypatumai, atmintis, protavimas, žodyno ir kalbos vartosenos ypatumai, polinkis pasiduoti kitų įtakai arba fantazuoti. Panašius kursus rengia ir Jungtinės Karalystės NVO organizacijos. 

Vykstant policijos tyrimams verta pasitelkti tarpininkų paslaugas. Jie gali būti naudingi tais atvejais, kai liudytojui akivaizdžiai sunku suprasti teisininko užduodamus klausimus, o teisininkui – liudytojo atsakymus. Tarpininkas nesugalvos ar nesukurs atsakymų už liudytoją. Anglijoje ir Velse galutinį sprendimą dėl tarpininko tinkamumo padėti liudytojui duodant parodymus teisme priima teisėjas arba teismo pareigūnas (angl. magistrate). Siekiant palengvinti bendravimą teisinių procedūrų metu, Jungtinėje Karalystėje vykdoma registruotų tarpininkų programa (nukentėjusiesiems) ir neregistruotų (nepriklausomų) tarpininkų programa (kaltinamiesiems). Turi būti ugdomi įvairių specialistų – policijos pareigūnų, prokurorų, advokatų ir teisėjų – gebėjimai, kad jie galėtų nustatyti atvejus, kada reikia paskirti tarpininką. Communicourt Ltd, Pirmaujanti tarpininkavimo paslaugų teikėja Jungtinėje Karalystėje siūlo įvairius mokymų kursus ir seminarus, kurie ypač aktualūs kvalifikuotiems teisininkams – advokatams, galintiems atstovauti klientams tik žemesniuose teismuose (angl. solicitors), nepriklausomiems advokatams, turintiems teisę atstovauti klientams visuose Anglijos teismuose (angl. barristers) ir teisėjams. Į mokymus įtraukiami šie klausimai:

• apklausa ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant geriausių įrodymų surinkimą (angl. Investigative interviewing including ABE);
• darbas su vaikais, turinčiais negalią, baudžiamosios teisenos sistemoje;
• darbas su suaugusiaisiais, turinčiais bendravimo sutrikimų arba intelekto negalią;
• alternatyvių bendravimo metodų, pavyzdžiui: gestų, simbolių, bendravimo lentų, naudojimas.

Jungtinės Karalystės interneto svetainėje Advocates Gateway galima rasti nemokamos informacijos apie praktiniais įrodymais pagrįstas rekomendacijas, skirtas darbui su pažeidžiamais liudytojais ir teisiamaisiais.