Prieinamumas
Terminas „prieinamumas“ dažnai vartojamas kasdienėje kalboje, pavyzdžiui, sakoma „prieinami tualetai“. Šis terminas dažnai siejamas su fizine aplinka, kuria gali naudotis asmenys, turintys fizinę negalią. Vis dėlto terminas „prieinamumas“ peržengia fizinės aplinkos ribas ir yra vartojamas kalbant ir apie kitas gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, įrangą, informacines ir komunikacines technologijas (IKT), raštu pateiktą medžiagą (kurios spausdinta versija bus neprieinama asmenims turintiems regos sutrikimų, o pasižyminti sudėtinga kalba – nesuprantama asmenims, turintiems intelekto sutrikimų), taip pat ryšių technologijas (pavyzdžiui, šnekamasis bendravimas bus neprieinamas asmenims turintiems klausos sutrikimų ar negalią).
Pagrindiniai žmogaus teisių standartai
a) Atitinkamos nuostatos, kurios įtvirtintos JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje.
Prieinamumas laikomas bendruoju principu, kuriuo pagrįsta JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir kuris yra aprašytas šios konvencijos 3-iame straipsnyje.
Be to, teisė į prieinamumą pirmą kartą buvo pripažinta žmogaus teisių sutartyje, konkrečiai JT Neįgaliųjų teisių konvencijos (JTNTK) 9-ame straipsnyje. Tai ilgas straipsnis, kuris prasideda šiais žodžiais:
„Valstybės, šios Konvencijos Šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.“
Šio novatoriško straipsnio taikymo rekomendacijos pateikiamos JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrojoje pastaboje Nr. 2 (2014).
——-
(b) Bendroji pastaba Nr. 2
Šio dokumento 13-oje pastraipoje sakoma, kad:
„prieinamumą būtina užtikrinti visiems asmenims, turintiems negalią, nepriklausomai nuo jų sutrikimo pobūdžio ir be jokio asmens išskyrimo bet kokiu pagrindu, tokiu kaip rasė, odos spalva, lytinė orientacija, kalba, religija. (…) lytis ir amžius“, skiriant ypatingą dėmesį asmenų, turinčių negalią, lyties ir amžiaus aspektams.“
Bendrojoje pastaboje Nr. 2 aiškiai suformuluota mintis, kad esamų produktų ir infrastruktūros prieinamumui taikomos kitokios nuostatos nei naujų produktų ar infrastruktūros prieinamumui taikomiems reikalavimams.14-oje pastraipoje teigiama, kad:
„Kliūtys prieinamumui prie esamų objektų, prekių, įrangos ir paslaugų, skirtų arba atvirų plačiajai visuomenei, turi būti palaipsniui ir sistemingai šalinamos ir (dar svarbiau) nuolat stebimos siekiant užtikrinti visišką jų prieinamumą.“
Priešingai, naujų objektų, prekių, įrangos ir paslaugų atveju turi būti imamasi priemonių, kad prieinamumas būtų užtikrintas nuo pat pradžių.
Įpareigojimas nediskriminuoti ir įpareigojimas užtikrinti prieinamumą iš dalies sutampa. Priešingai nei teigiama JTNTK 5-o straipsnio nuostatose, prieinamumo neužtikrinimas kartais, bet ne visada, sukelia diskriminaciją.
Pastebima tendencija „tinkamai pritaikytas sąlygas“ painioti su „prieinamumu“. Vis dėlto šie įpareigojimai skiriasi. Tinkamai pritaikytos sąlygos reiškia pareigą imtis priemonių pritaikant sąlygas, kad būtų pašalintos atskiram asmeniui iškilusios kliūtys; o prieinamumas reiškia pareigą užtikrinti, kad komunikacija, informacija, gyvenamoji aplinka ir t. t. būtų prieinamos asmenims turintiems negalią apskritai.
Aktualumas teisminiame procese dalyvaujantiems vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią
Prieinamumas aktualesnis žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų ar proto negalią (įskaitant vaikus ir jaunuolius), nei asmenims, turintiems psichosocialinę negalią. Ši problema ypač aktuali informacijos ir ryšių technologijų srityje – abi minėtos sritys nepaprastai svarbios teisingumo sistemoje. Toliau pateiktos citatos iš Bendrosios pastabos Nr. 2 patvirtina šį teiginį:
„ Neužtikrinus tinkamos prieigos prie informacijos ir komunikacijos, būtų rimtai pakenkta minties ir raiškos laisvėms, taip pat daugeliui kitų pagrindinių asmens, turinčio negalią, teisių ir laisvių arba jos būtų apribotos. Konvencijos 9-o straipsnio 2-o skirsnio (f) iki (g) punktuose rašoma, kad Valstybės, šios Konvencijos Šalys, taip pat imasi atitinkamų priemonių, suteikdamos galimybę pasinaudoti įvairių pagalbininkų ir tarpininkų paslaugomis; siekdamos skatinti kitokias atitinkamas pagalbos ir paramos neįgaliesiems formas, kad užtikrintų šiems asmenims galimybę gauti informaciją; skatinti naujų informacijos ir ryšių technologijų ir sistemų, taip pat interneto, prieinamumą neįgaliesiems taikant privalomus prieinamumo standartus. Informacija ir ryšių technologijos turėtų būti prieinamos lengvai suprantama kalba, naudojant patobulintus alternatyvius būdus ir metodus asmenims su negalia, kurie naudojasi tokiais formatais, būdais ir metodais.“ (21-a pastr.) (vert. vertimas)
„Veiksminga teisė į teisingą teismą nebus įgyvendinta (…) neužtikrinant teikiamų paslaugų, informacijos ir ryšių technologijų prieinamumo neįgaliesiems (13-as straipsnis). Siekiant užtikrinti veiksmingą ir prasmingą apsaugą nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo asmenims su negalia, ypač moterims ir vaikams, būtina planuoti saugius namus, teikti paramą ir įgyvendinti tinkamas procedūras.” (16-as straipsnis)
Gebėjimai
Prieinama informacija ir ryšių technologijos vaikams, turintiems intelekto sutrikimų ar proto negalią, reiškia, kad informacija yra teikiama lengvai suprantama kalba ir pasirenkamos įvairios pagalbinės priemonės, tokios kaip nuotraukos ir simboliai. Teisingumo sistemos organizacijos turėtų šią veiklą planuoti iš anksto ir užtikrinti, kad bet kada būtų prieinama atitinkama medžiaga, kuria galėtų naudotis personalo nariai.
Be to, teisingumo sistemoje dirbantys specialistai, kuriems, kaip tikimasi, gali tekti bendrauti su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, ar teikti šiems vaikams informaciją, turi būti susipažinę su pagalbinėmis priemonėmis ir alternatyviomis komunikacijos formomis, žinoti, kaip ir kada šias priemones panaudoti. O tam reikia mokymų.