Galimybė teikti skundą

Prieš pateikdami skundą suinteresuoti asmenys turi sugebėti atpažinti galimus savo teisių pažeidimus. Vaikams, šeimoms ir specialistams turi būti teikiama tinkama informacija apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, žmogaus teises. Buvo atskleista daug žmogaus teisių pažeidimų situacijose, kai ieškovas niekada taip ir nesikreipė į atitinkamas institucijas. Dažnai tokia padėtis susiklosto dėl vaiko nesupratimo, jog jo (jos) teisės buvo pažeistos arba dėl baimės imtis veiksmų. Šiuos vaikus būtina informuoti apie jų žmogaus teises, įskaitant ir teisę skųstis arba pasipriešinti bet kokiai prievartai ar išnaudojimui nebijant sulaukti atsakomųjų veiksmų; jiems turi būti užtikrinta tinkama parama skundui pateikti. Taip pat būtina organizuoti mokymus šeimoms ir specialistams, kad jie galėtų atpažinti žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais susiduria šie vaikai, ir žinoti, kokius skundų teikimo procesus reikia aktyvinti įtarus pažeidimą. Informuotumą galima didinti, pasitelkus tokias vaikų poreikiams pritaikytas ir į negalią atsižvelgiant parengtas žmogaus teisių ugdymo priemones, kaip leidiniai „Tai Jūsų teisės“ (angl. These Are Your Rights), ir „Vaikams pritaikytas Neįgaliųjų konvencijos tekstas“ (angl. Child-Friendly Text of the Disability Convention).

Vaiko teisių konvencijos 42-ame straipsnyje sakoma, kad „Valstybės dalyvės įsipareigoja tinkamais ir veiksmingais būdais plačiai informuoti apie Konvencijos principus ir nuostatas tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.“ Tai reiškia, kad visiems vaikams, šeimoms ir specialistams turi būti organizuojami mokymai apie šioje Konvencijoje įtvirtintas teises. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 8-ame straipsnyje pateikiama dr detalesnė informacija apie tai, kad „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja imtis neatidėliotinų, veiksmingų ir atitinkamų priemonių“, didindamos visų asmenų, turinčių negalią (įskaitant ir vaikus), informuotumą apie jų teises. Jame reikalaujama, kad valstybės „šviestų visuomenę, taip pat ir šeimos lygmeniu, neįgaliųjų padėties klausimais ir ragintų gerbti neįgaliųjų teises ir jų orumą“ siekdamos „ugdyti supratingumą neįgaliųjų teisių atžvilgiu“ ir užtikrindamos „pagarbos neįgaliųjų teisėms ugdymą visais švietimo sistemos lygmenimis, įskaitant visus vaikus nuo mažens“.

Supažindinus visus suinteresuotus asmenis su žmogaus teisėmis, būtina imtis kito žingsnio. Reikia užtikrinti veiksmingų ir nepriklausomų skundų teikimo mechanizmų buvimą ir galimybę jais pasinaudoti reaguojant į tam tikrus įtarimus dėl teisių pažeidimų. Poreikis įgyvendinti veiksmingas priemones reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus yra seniai tarptautinėje žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintas principas. Jis pripažintas ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (8-as straipsnis), ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (2.3-as straipsnis).

Su vaikais dirbantiems specialistams tenka atsakomybė užtikrinti, kad minėti mechanizmai būtų sukurti jų atstovaujamose darbo srityse ir kad skirtingų skundų teikimo mechanizmai būtų susieti tarpusavyje siekiant pašalinti bet kokį dubliavimąsi ir užtikrinti holistinį skundų sprendimą. Specialistams svarbu, kad mokymai būtų rengiami pagal jų sričiai pritaikytus skundų teikimo mechanizmus. Be to, įgyti darbui reikalingų žinių apie alternatyvius skundų teikimo mechanizmus, kuriais būtų galima pasinaudoti tuo atveju, jei vietiniai ar teminiai skundų teikimo procesai neužtikrintų veiksmingo rezultato konkretaus vaiko atžvilgiu.

Pavyzdžiui, kai sveikatos priežiūros ar švietimo srityje įdiegtas vidinis skundų teikimo mechanizmas neužtikrina vaikui teigiamų rezultatų, su vaikais dirbantys specialistai ir šeimos turėtų pasinaudoti kitais mechanizmais, užkertančiais kelią konkrečiam žmogaus teisių pažeidimui, įskaitant skundų teikimą nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir lygių galimybių kontrolieriaus (ombudsmeno) tarnyboms. Yra parengti praktiniai nurodymai (tokie kaip 2012 m. paskelbtas JT Specialiojo pagalbos vaikams fondo (UNICEF) tyrimas), kuriuose aiškinama kreipimosi tvarka į šias stebėseną atliekančias institucijas ginant vaikų, taip pat ir turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, pažeistas teises. Šiame tyrime pateikiama gerosios praktikos pavyzdžių. Vienas iš jų – Kanados Ontarijo provincijos vaikų ir jaunimo teisių gynimo įstaigos (angl. Office of the Provincial Advocate for Children and Youth) vykdoma veikla, kai jos atstovai kiekvieną mėnesį apsilanko specialiosiose mokyklose, skirtose vaikams, turintiems sunkių intelekto sutrikimų ar proto negalią. Šių apsilankymų metu specialistai susipažįsta su mokinių galimybėmis naudotis įvairiomis paslaugomis.

Tais atvejais, kai skundų teikimo procesas neužtikrina vaikui veiksmingų rezultatų, galima siekti teisinių gynybos priemonių nacionaliniuose teismuose. Išnaudojus minėtas priemones, galima pasinaudoti regioniniais ir tarptautiniais žmogaus teisių mechanizmais. Kaip pavyzdį galima paminėti Europos žmogaus teisių teisme nagrinėjamas bylas arba individualius skundus JT sutarties organams, tokiems kaip JT Vaiko teisių komitetas (angl. Committee on the Rights of the Child) arba JT Neįgaliųjų teisių komitetas (angl. Committee on the Rights of Persons with Disabilities). Daugiau informacijos apie individualių skundų teikimą JT sutarties organams galite rasti šiuo adresu.

Sukūrus veiksmingas skundų teikimo procedūras, su vaikais ir šeimomis dirbantiems specialistams tenka atsakomybė didinti informuotumą apie tokių mechanizmų ir procedūrų buvimą. Be to, šiems specialistams turi būti rengiami mokymai, kad jie prireikus sugebėtų padėti vaikams ir šeimoms pasinaudoti minėtais mechanizmais kreipiantis dėl žmogaus teisių pažeidimų. Net ir užtikrinus skundų teikimo mechanizmų prieinamumą, specialistams dažnai gali tekti įvairiais būdais jį lengvinti vaikams ir šeimoms, tai yra užtikrinti, kad informacija apie skundų teikimo tvarką būtų pateikiama vaikui prieinama forma ir kad jis gautų tinkamą paramą dalyvaudamas skundų teikimo procese.

Visų pirma, svarbu užtikrinti, kad skundų teikimo mechanizmai būtų palankūs vaikams ir parengti atsižvelgiant į negalios aspektus; taip pat didinti informuotumą apie šiuos mechanizmus ir jų panaudojimą. Antra, atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria šie vaikai, taip pat sudėtingas ir skirtingas šių mechanizmų derinimo strategijas, svarbu užtikrinti trečiosios šalies, įskaitant specialistus, dalyvavimą šiame procese. Susidūrus su galimu žmogaus teisių pažeidimu, būtent jie turėtų padėti inicijuoti skundo teikimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vaikai ir jų šeimų nariai bijo sulaukti atsakomųjų veiksmų arba negali pasinaudoti nepriklausoma skundų teikimo procedūra dėl įvairių priežasčių: geografinės atskirties, žinių apie savo teises ir jų užtikrinimą stokos ir t. t.

„Apsaugok Braziliją“ (angl. Protect Brazil) žiniatinklio programa gali būti geras skundų teikimo procedūros pavyzdys, nepriklausomai nuo to, ar juos teikia patys vaikai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų arba negalią, ar jų vardu šios iniciatyvos imasi kiti asmenys. Minėta programa, kurią galima persikelti į mobiliuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius, priklausomai nuo vartotojo geografinės vietos, pateikia naujausius kontaktinius duomenis apie policijos nuovadas, teisių apsaugos tarnybas ir kitas įstaigas, kovojančias su smurtu prieš vaikus didžiausiuose Brazilijos miestuose. Ši kompiuterinė programa sukurta naudojantis vizualinėmis priemonėmis, teikiančiomis informaciją apie įvairias smurto prieš vaikus formas. Atitinkamai pritaikius ją būtų galima naudoti įvairiuose kitų šalių miestuose, tokiu būdu sudarant vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, palankesnes sąlygas pasiekti prieinamumo.

Galiausiai specialistai turi prisiimti atsakomybę už vaiko interesus atitinkančios ir su negalia susijusios informacijos apie žmogaus teises ir skundų teikimo procedūrą rengimą. Siekiant šio tikslo jiems turi būti organizuojami mokymai minėtais klausimais. Be to, specialistai turi užtikrinti plačią tokios informacijos sklaidą. Svarbu pasirūpinti, kad reikiama informacija pasiektų ir atskirtyje ar pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusius vaikus, pavyzdžiui: esančius nepilnamečių kardomajame centre arba gyvenančius uždarose globos institucijose.

Specialistai turi išsiugdyti gebėjimus nustatyti galimus žmogaus teisių pažeidimus vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, atžvilgiu; išmokti rengti ir pateikti leidinius lengvai suprantamą kalba, taip pat vaizdinę medžiagą apie žmogaus teises ir vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, skundų teikimo procedūrą; rengti įvairias komunikacijos strategijas ir stengtis aprėpti visus, įskaitant ir atskirtį patiriančius ar pažeidžiamus žmogaus teisių prasme vaikus, kad jiems būtų prieinama skundų teikimo procedūra. Minėtų gebėjimų gerosios praktikos pavyzdžių galima rasti šiuo adresu; patartina remtis Šiaurės Airijos vaikų ir jaunimo reikalų biuro parengta vaikams prieinama informacija apie žmogaus teises. Dar vienas geras pavyzdys, susijęs su tinkamų gebėjimų ugdymu, yra Čekijos respublikos parengta medžiaga apie aprėpties didinimo priemones, skirta vaikų ugdymo institucijų inspektoriams. Šios informacijos tikslas – didinti informuotumą apie skundų teikimo procedūrą ir supratimą, kaip ja naudotis.