Dalyvavimas teisminiame procese

Vaiko teisių konvencijos 12-ame straipsnyje kalbama apie pagarbą vaiko nuomonei: „Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą“. Vaiko teisių komiteto Bendrojoje pastaboje Nr. 12 išvardyti devyni veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgta bet kokio su vaikais susijusio proceso metu, siekiant užtikrinti veiksmingą ir prasmingą vaiko dalyvavimą. Komiteto nuomone, procesai, kuriuose vaikas teikia parodymus arba dalyvauja, privalo būti:

• Skaidrūs ir informatyvūs.
• Nepriverstiniai.
• Pagarbūs.
• Aktualūs.
• Atitinkantys vaiko interesus.
• Įtraukiantys.
• Paremti mokymais.
• Saugūs ir vykdomi atsižvelgiant į riziką.
• Atskaitingi.

JT Specialusis pagalbos vaikams fondas (Unicef) parengė išteklių vadovą, kuriame detaliai nagrinėjama vaiko teisė dalyvauti Bendrosios pastabos Nr. 12 kontekste. JT Specialiojo pagalbos vaikams fondo (UNICEF) paskelbtame informaciniame biuletenyje apie dalyvavimą teigiama, kad vaikui turi būti suteikta galimybė „suvokti savo nuomonės pasekmes ir poveikį“, nes tik taip galima užtikrinti prasmingą dalyvavimą; teisė dalyvauti yra tarsi vartai, atveriantys vaikams kelią pasinaudoti kitomis teisėmis.

JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 7-ame straipsnyje pakartotos VTK įtvirtintos teisės. Jame teigiama, kad reikia, jog „neįgalūs vaikai turėtų teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais“. JT Neįgaliųjų konvencijos 13-ame straipsnyje taip pat keliamas reikalavimas „užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų teisę į teisingumą lygiai su kitais asmenimis, įskaitant procesinių ir pagal amžių tinkamų sąlygų sudarymą“. Tokie negaliai pritaikyti standartai suteikia papildomą prasmę vaikų teisei veiksmingai dalyvauti visuose civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų procesuose. Prireikus šią procedūrą būtina papildyti konkrečią parama, tinkamų sąlygų sudarymu ir jų pritaikymu, tokiu būdu užtikrinant veiksmingą vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą teismo procese.

Europos lygmeniu tolesnes gaires, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas vaikų dalyvavimui su jais susijusių sprendimų priėmimo procedūrose, parengė ir ES, ir Europos Taryba. ES direktyvos, kuri nustato būtiniausius nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartus, 7-ame straipsnyje teigiama, kad apklausos metu ir kitais dalyvavimo teisminėje sistemoje etapais vaikams turi būti nemokamai teikiamos vertimo žodžiu paslaugos. Direktyvos 7-as straipsnis reikalauja „užtikrinti, kad aukoms, kurios nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, jų pageidavimu būtų nemokamai teikiamos vertimo žodžiu paslaugos.“ Siekiant sudaryti vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, palankesnes sąlygas dalyvauti teismo procese jiems gali prireikti pagalbos naudojantis ryšių technologijomis ir vertimo žodžiu paslaugų. Tos pačios direktyvos 26-ame straipsnyje teigiama, kad nusikaltimo aukoms, įskaitant vaikus, reikia suteikti pakankamai informacijos ir pagarbiai su jomis elgtis, kad jos galėtų „priimti informuotus sprendimus apie savo dalyvavimą teismo procese.“

Europos Tarybos vaiko interesus atitinkančiose teisingumo gairėse dalyvavimo principas apibrėžtas kaip visaapimantis: „Teisė žinoti apie savo teisę, teisė į teisingą teismą pasinaudojant tinkama parama ir teisė būti konsultuojamam ir išklausytam su asmeniu susijusiame arba jam įtakos turinčiame teismo procese.” Vadovaujantis šiomis gairėmis visada reikia teikti svarbą vaiko patirčiai ir nuomonei, kurios vertinamos „atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir bet kokius jo patiriamus bendravimo sunkumus, tuo suteikiant prasmę šiam dalyvavimui.“ JT Bendrame požiūryje į teisingumą vaikų atžvilgiu (angl. Common Approach on Justice for Children) teigiama, kad „prasmingam vaikų dalyvavimui valstybiniuose ir nevalstybiniuose bendruosius vaiko interesus atitinkančio teisingumo teismo procesuose dažnai reikia įgyvendinti reikšmingus teisės, teisinės praktikos ir požiūrio pokyčius.“

Vaikams, turintiems intelekto sutrikimų ar proto negalią, autizmą ir (arba) psichikos sveikatos sutrikimų, istoriškai ne visada buvo leidžiama dalyvauti su jais susijusiuose teismo procesuose, darančiuose poveikį jų gyvenimui. Tokią praktiką galėjo suformuoti nuostata, kad vaikų dalyvavimas teismo procese nereikalingas, arba specialūs draudimai vaikams dalyvauti teismo procese. Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą teismo procese taip pat gali riboti diskriminacinio pobūdžio stereotipai apie vaiko gebėjimą suprasti teismo procesą, paramos stygius, tinkamų sąlygų dalyvauti teismo procese nesudarymas arba teismo proceso neprieinamumas. Siekiant veiksmingo vaikų, turinčių intelekto sutrikimų ar proto negalią, autizmą ir (arba) psichikos sveikatos sutrikimų, dalyvavimo teismo procese, būtina užtikrinti šio proceso prieinamumą. Be to, veiksmingo bendravimo paslaugas, už kurias būtų atsakingi tinkamai parengti personalo nariai, užtikrintai ir profesionaliai dirbantys su vaikais, turinčiais psichikos sutrikimų ar negalią.

Svarbiausias uždavinys siekiant vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimo teismo procese yra užtikrinti šio proceso saugumą ir atsižvelgti į riziką. Tai reiškia, kad vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, turi būti suteikta galimybė slaptai duoti parodymus; šiuos vaikus būtina supažindinti su jų teise nepatirti smurto ir prievartos; jie taip pat turi žinoti, kam ir kur pranešti apie galimus teisių pažeidimo atvejus. Siekiant užtikrinti prievartos aukomis tapusiems vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, saugų dalyvavimą teismo procese, būtina teikti jiems priežiūros paslaugas ir paramą, atskyrus nuo įtariamų smurtautojų. Globėjo arba giminaičio smurtą patyrusiems vaikams gali prireikti daugiau paramos ir paslaugų nei vien tik galimybės pasinaudoti pačia teisine sistema. Pakartotinės smurtą patyrusių vaikų apklausos gali sukelti pakartotinę viktimizaciją. Civilinių, administracinių ir baudžiamųjų teisminių procesų atveju vaiko (ir aukos, ir atsakovo) tapatybės neatskleidimas gali tapti pagrindine sąlyga užtikrinant, kad iš tikrųjų vaikui sudaromos galimybės dalyvauti teismo procese). Detalesnė informacija pateikiama skyriuje apie Duomenų apsaugą.

Islandijos vaikų apsaugos agentūros padalinys „Vaikų namai“ gali būti gerosios apsaugos praktikos, sudarant palankias sąlygas vaikui dalyvauti teismo procese, pavyzdys. „Vaikų namai“ vadovaujasi filosofija, kad vaikas turi būti procedūros centre ir kad įvairios įstaigos ir tarnybos privalo prisitaikyti prie jo poreikių nereikalaudamos, kad vaikas prisitaikytų prie jų reikalavimų. Vaikams, kurie praneša apie seksualinę prievartą, „Vaikų namuose“ sudaroma saugi vaiko interesus atitinkanti aplinka ruošiant juos vaiko interesus atitinkančiai apklausai. Kai vaiką apklausia specialiai šiam tikslui parengtas profesionalus darbuotojas, likusieji paramos ir tyrimo grupės nariai stebi apklausą per uždarosios grandinės vaizdo stebėjimo kameras, kad sumažėtų pakartotinių apklausų poreikis.

Kai specialistai pripažįsta vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisę dalyvauti teismo procese, jiems būtina sutelkti dėmesį į kitų pagrindinių gebėjimų ugdymą. Prasmingam vaiko dalyvavimui teismo procese užtikrinti reikalingas lankstumas, bendravimas, gebėjimas nustatyti ir pašalinti kliūtis dalyvavimui.

Gairėmis užtikrinant veiksmingą vaikų-atsakovų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą baudžiamosiose bylose gali tapti Anglijoje ir Velse įgyvendinamos praktikos. Pateikiame keletą naudingų pasiūlymų:

• Sudaryti atsakovui (-ei) galimybę apsilankyti teismo salėje prieš prasidedant bylos nagrinėjimui, kad jis (ji) galėtų susipažinti su aplinka.
• Vartoti paprastą ir aiškią kalbą, kurią galėtų suprasti atsakovas (-ė).
• Užtikrinti, kad teismo procesas vyktų teismo salėje, kurioje visi dalyviai būtų tame pačiame lygmenyje.
• Sudaryti atsakovams sąlygas sėdėti kartu su savo šeimos nariais ir (arba) kitais juos palaikančiais suaugusiais asmenimis, parenkant atsakovams tokią vietą, kad jie galėtų lengvai bendrauti su savo teisiniais atstovais.
• Apriboti visuomenės narių ir žurnalistų dalyvavimą teismo procese.

Kitas geras palankių sąlygų vaikui-aukai sudarymo pavyzdys – Bulgarijoje naudojamas „mėlynųjų kambarių“ (angl. blue rooms) modelis {įterpti nuorodą į bibliografiją}. Šiuo atveju įrengiama speciali patalpa, padalyta į dvi puses vienpusiu veidrodžiu. Vienoje patalpos dalyje, kurioje vaikai atskiriami nuo visų kitų proceso dalyvių, vyksta vaikų apklausa arba jie teikia parodymus. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugūs ir yra mažiau traumuojami.